Česlovas Milošas
Lenkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (1980), Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1992), Lietuvos Respublikos garbės pilietis ir Gedimino I laipsnio ordino kavalierius (1995). Česlovas Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, motinos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare. Tėvas Aleksandras Milošas, kilęs iš netolimo Serbinų dvaro, baigęs Rygos politechnikos institutą, buvo kelių ir tiltų statybos inžinierius. Senelis Artūras Milošas buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadovų, laimingai išvengęs tremties į Sibirą.
Poeto gimtieji Šeteniai įsikūrę ant Nevėžio kranto Kėdainių rajone. Ten prabėgo vaikystės metai. Nevėžio slėnio gamta ir žmonės, buitis ir kultūra dažnai sutinkami jo kūryboje, ypač romane „Isos slėnis“, kuris išverstas į keletą kalbų.
1920 m. Č. Milošas apsigyveno Vilniuje, 1921-1929 m. mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje ir, ją baigęs, 1929-1934 m. studijavo teisę Vilniaus Stepono Batoro universitete. 1934 m. gavo stipendiją ir išvyko į Paryžių, kur susipažino su giminaičiu rašytoju O. Milašiumi (1877-1939). Ši pažintis turėjo didelės įtakos jo kūrybai ir gyvenimui.
Č. Milošas eilėraščius pradėjo spausdinti 1930 m. Vilniaus universiteto leidinyje „Alma Mater Vilnensis“, priklausė avangardistinei literatų grupei, leidžiančiai žurnalą „Žagary“. 1933 m. Vilniuje išėjo pirmasis poezijos rinkinys „Poemat o czacie zastylym“ (Poema apie sustingusį laiką).
1934-1935 m. Č. Milošas gyveno Paryžiuje. 1935 m. atvyko į Lietuvą ir dirbo Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje. 1937 m. išvažiavo į Varšuvą, bet žlugus Lenkijos valstybei 1939 m. pasitraukė į Rumuniją. Tais pačiais metais gavo leidimą atvykti į Kauną. Čia dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje, bičiuliavosi su Pranu Ancevičiumi, Juozu Keliuočiu, vertė Kazio Borutos kūrybą į lenkų kalbą.
1940 m. pasitraukė iš Sovietų okupuotos Lietuvos į vokiečių okupuotą Lenkiją ir dirbo lenkų pogrindžio spaudoje. 1945-1950 m. dirbo Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatu JAV ir Prancūzijoje. 1951 m. paprašė politinio prieglobsčio Prancūzijoje ir nutraukė ryšius su Lenkijos komunistiniu režimu. Po to beveik dešimt metų gyveno ir kūrė Prancūzijoje. 1953 m. Paryžiuje lenkų ir prancūzų kalbomis buvo išleista knyga „Pavergtas protas“, atnešusi platų pripažinimą, tačiau ją pasmerkė kairiųjų pažiūrų atstovai. Nuo 1960 m. Č. Milošas apsigyveno Amerikoje. Nuo 1961 m. Kalifornijos universitete Berklio mieste (Berkeley) dėstė slavų literatūrą. 1977 m. padėjo poetui T. Venclovai emigruoti iš Lietuvos, bendravo su lietuvių išeiviais kultūrininkais, palaikė Lietuvos laisvėjimo sąjūdį, bendradarbiavo žurnale „Metmenys“, dalyvavo Santaros-Šviesos federacijos suvažiavimuose.
1992 m. gegužės 26-ąją dieną Č. Milošas grįžo į gimtąją Lietuvą, pirmąkart po 52 metų. Tada aplankė unikalų Nevėžio slėnio grožį išlaikiusius Šetenius. 1997 m. atgavęs nuosavybės dokumentus jis Šetenius padovanojo „Česlovo Milošo gimtinės fondui“. Senasis svirnas buvo atstatytas ir tapo konferencijų centru, skirtu Lietuvos, Lenkijos bei kaimyninių valstybių mokslininkų, menininkų, literatų ir studentų bendravimui.
2000 m. Vilniuje įvyko Nobelio premijos Č. Milošo, V. Šimborskos, G. Graso ir poeto T. Venclovos susitikimas. 2001 m. Č. Milošui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2002 m. jis tapo Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimų parlamentinės asamblėjos premijos laureatu, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nariu.
Poetas, rašytojas ir mokslininkas Č. Milošas mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje. Palaidotas Tėvų Paulinų vienuolyno šv. Stanislovo bažnyčios žymių žmonių (Nusipelniusiųjų) kriptoje.
Česlovas Milošas 